2018 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Seime vyko susitikimas dėl profesinio rengimo reformos įgyvendinimo Kauno regione


Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, O.Posaškovos nuotr.
Gegužės 18 d., penktadienį, Seime vyko Kauno krašto bičiulių grupės organizuojamas susitikimas-diskusija dėl naujos profesinio rengimo reformos planų ir jų įgyvendinimo Kauno mieste ir rajone.

Pasitarime dalyvavo Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė ir Seimo narys Rimantas Dagys, Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, atsakingas už profesinių mokyklų sektoriaus politikos koordinavimą, LAMA BPO konsultantas Paulius Baltokas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė.

Taip pat,  savo pozicijas išsakė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė bei švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Misonė; Kauno regiono profesinių mokymo įstaigų vadovai: Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius Paulius Čepas, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorius Alvydas Pranas Grevas, Kauno informacinių technologijų mokyklos direktorius Juozapas Dambrauskas, Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos direktorė Sniega Marčiukaitienė, Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė Daina Rožnienė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė ir direktorės pavaduotojas Tomas Darbutas.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas M.Ablačinskas pristatė
vykstančią reformą, O.Posaškovos nuotr.
Susitikimo metu aptarti įvairūs suinteresuotoms grupėms rūpimi klausimai: reformos įgyvendinimo eiga, praktinis pameistrystės ir tęstinio mokymo įgyvendinimas, darbdavių subsidijavimo galimybės, glaudesnis profesinių mokyklų bendradarbiavimas su darbdaviais siekiant atitikti valstybės ir verslo poreikius. 

Ministrės patarėjas patikino susirinkusius profesinio mokymo įstaigų vadovus, kad tinklo optimizavimas jungiant ar uždarant mokyklas iki 2020 metų Kaune neplanuojamas. Kol kas vyksta valstybės finansuojamų vietų, skirtų atskiroms profesijoms, perskirstymas atsižvelgiant į sudarytas ilgalaikes prognozes. Visgi, nerimą kelią tendencijos, kai rinkoje paklausių ir gerai apmokamų profesijų nėra linkę rinktis patys moksleiviai. Šiai problemai spręsti ŠMM planuoja kurti profesinio orientavimo mokyklose ir informacijos apie profesinį mokymą pateikimo modelį. Tačiau, deja, tai yra tolimesnių metų perspektyva.

Nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos pradės veikti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis, kuris taip pat kelia nerimą profesinio mokymo įstaigoms. Daliai dėstytojų, kurie ateina iš verslo, toks apmokėjimo modelis yra nepatrauklus, o profesinio mokymo įstaigoms nuostolingas dėl Sodros socialinio draudimo mokesčių „grindų“. Taip pat, kelia nerimą įsigaliojimo terminai, nes darbuotojų įspėjimams ir informavimui pagal Darbo kodeksą reikalingi 4 mėnesiai. Tuo tarpu iki rugsėjo 1 dienos beliko 3,5 mėnesio.

Diskusijos dalyviai, O.Posaškovos nuotr.
Naujas profesinio mokymo finansavimo modelis ateinančiais mokslo metais dar taikomas nebus. Planuojama jį įdiegti nuo 2019 metų rugsėjo 1 dienos.

Išsamiai aptarta pameistrystės plėtra. Tikimasi, kad jos apimtys galėtų išaugti nuo 4 proc. (dabar) iki 30 proc. (nuo naujų mokslo metų) visų profesinio mokymo programose dalyvaujančių asmenų. Ateityje siekis yra pasiekti 60 proc. Šiuo metu ŠMM yra sudaryta darbo grupė pameistrystės plėtrai skatinti.

Taip pat, atkreipiant dėmesį į didelį emigracijos mastą ir darbuotojų trūkumą Lietuvoje, buvo aptartos planuojamos priemonės siekiant sustabdyti profesines mokyklas baigusių žmonių emigraciją, užsieniečių mokymo Lietuvos profesinėse mokyklose galimybės.

„Siekiant pertvarkyti Lietuvos universitetus ir pagerinti jų kokybę, vykdoma aukštojo mokslo reforma, apie kurią vis girdime viešojoje erdvėje. Dėl šios reformos kyla daug diskusijų ir kartais pamirštama, kad be aukštojo mokslo Lietuvoje svarbus išlieka ir profesinis mokymas, kuris yra itin svarbus valstybės konkurencingumui. Siekiant spartaus ekonomikos augimo būtinas radikalus švietimo sistemos pertvarkymas, o profesinis mokymas yra ypač svarbi jo dalis. Todėl kokybiškos ir darbo rinkos lūkesčius atliepiantis profesinio mokymo reformos įgyvendinimas yra mūsų visų atsakomybė“, – sako Seimo narė G. Skaistė.

2018 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Siūloma nustatyti dviejų lygių tiesioginio valdymo modelį

Gintarė Skaistė, lrytas.lt nuotr.
Siekiant užtikrinti įstatymų viršenybės principą, siūloma numatyti galimybę įvesti dviejų tipų tiesioginį valdymą savivaldybėse. Tai numatančią įstatymo pataisą užregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Nors iki šiol galiojusi įstatymo redakcija numatė priežastis, dėl kurių atsiranda priežastis įvesti tiesioginį valdymą savivaldybėse, tačiau realiai tai nebuvo daroma dėl perteklinių pasekmių: įvedus tiesioginį valdymą per 6 mėnesius turėtų būti surengti nauji savivaldybių tarybų rinkimai toje savivaldybėje.

„Egzistuojantis modelis turėtų užtikrinti, kad savivaldybės laikysis įstatymų, o jeigu ne – bus pritaikytos sankcijos ir galimai netgi įvestas tiesioginis valdymas. Tačiau savivaldybės dažnai pro pirštus žiūri į reikalavimus laikytis įstatymų, nes realios nuobaudos jiems negresia. Nuo 1990 metų tiesioginis valdymas buvo įvestas tik 1 kartą, ir tas pats atvejis vėliau teismo pripažintas neteisėtu. Akivaizdu, kad sukurtas savivaldos kontrolės modelis iki galo neužtikrina įstatymų viršenybės.“ – teigė Seimo narė G.Skaistė.

2018 m. gegužės 9 d., trečiadienis

Kaune organizuota diskusija apie investicijas į aukštąsias technologijas

Diskusiją moderavo dr. Gintarė Skaistė
Gegužės 8 dienos pavakarę Kaune vyko antroji ciklo „7 Kauno veidai“ diskusija „Investicijos į aukštąsias technologijas. Trokštamos. (Ne)pasiekiamos?“, kurią organizavo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė. Renginyje mintis išsakė savo sričių profesionalai: Seimo narys, buvęs premjeras, Andrius Kubilius; ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas, Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

„Nors dažnai investicijų į aukštąsias technologijas mūsų kasdieniame gyvenime ir nesimato, šios investicijos ilguoju laikotarpiu užtikrina didelės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą, augančią ateities ekonomiką bei valstybės pažangą, todėl kryptinga valstybės veikla jas pritraukiant yra itin svarbi“,  – teigė Seimo narė G. Skaistė.

Pokalbio metu buvo keliami klausimai apie investicijų į mokslą bei tyrimus kiekį ir efektyvumą, inovacijas ir ateities ekonomiką.

„Šalia geopolitinio saugumo, mano įsitikinimu, pats svarbiausias gyvybinis siekis ir pagrindinis iššūkis yra kiek galima greičiau pasivyti ekonominį ir socialinį Europos Sąjungos gerovės lygį. Tam, kad lietuviai čia galėtų uždirbti tiek kiek kitose Europos sąjungos šalyse, ekonominio-socialinio gerbūvio siekis yra savaime suprantamas“, – teigė Seimo narys A. Kubilius.

Diskusijos dalyviai, kaip labai svarbius aspektus, išskyrė švietimo ateitį ir demografinių procesų valdymą Lietuvoje. Taip pat diskutuota apie Europos ir Lietuvos ateities viziją, ateities ES biudžetą.

„Europa be jokios abejonės turi ambiciją tapti ne tik prekybos lydere, kuria šiuo metu ir yra, bet ir lydere aukštųjų technologijų, mokslo, skaitmeninės rinkos srityje ir iš esmės kurti ateities ekonomiką. Kol kas tai yra svajonė, nes Europos Sąjunga atsilieka ne tik nuo JAV, bet ir nuo Japonijos, Australijos, Kanados, ypatingai inovacijų ir mokslo tyrimų srityse, todėl tikrai yra kur tobulėti. Tam, kad ta ambicija taptų realybe, aišku, yra reikalingi pinigai. Todėl praeitą savaitę Europos Komisijos pristatytas ateities Europos biudžetas yra be galo svarbus, nes jis iš esmės numatys Europos Sąjungos ambicijų ir žvilgsnio gylį bei tolį 7 metams į priekį – nuo 2021 iki 2027 metų“, teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Diskusijos dalyviai kritiškai įvertino Lietuvos įdirbį ir planus pritraukiant investicijas. Kaip vieni iš didžiausių trūkumų buvo įvardinti: aiškios ir suprantamos strategijos nebuvimas, paskatų verslui investuoti į aukštąsias technologijas stoka ir mokslininkų nesisteminis darbas siūlant verslui patrauklias idėjas ir produktus.

A.Pranckevičius, A.Kubilius, G.Skaistė, G.Nausėda
Taip pat daug dėmesio skirta verslo ir mokslo įstaigų glaudžiam bendradarbiavimui, keliant klausimą dėl verslo poreikių ir universitetų sukuriamos darbo jėgos pasiūlos suderinamumo.

„Pirmiausia reikalingas verslo įsitraukimas ir į aukštąjį mokslą, ir į specialistų rengimą, nes pernelyg daug pavyzdžių yra kuomet įmonėje vykdomas perkvalifikavimas specialisto, kuris 5 ar daugiau metų praleido aukštojo mokslo suoluose ir išėjo taip ir neparuoštas arba jam tiesiog reikalingas laikotarpis adaptuotis“, – teigė ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas, Gitanas Nausėda.

Diskusijos dalyviai sutarė, jog investicijos į aukštąsias technologijas yra itin svarbios šalies ekonominiam augimui, tuo pačiu skiriant ypatingą dėmesį jau turimų resursų įveiklinimui, tam, kad būtų sukurta didžiausia pridėtinė vertė visai Lietuvai.

Diskusijos vaizdo įrašas:


2018 m. balandžio 30 d., pirmadienis

Kreiptasi į finansų ministrą dėl kritinės padėties Muitinėje

Viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kad šiuo metu Lietuvos muitinėje yra beveik 240 laisvų darbo vietų, didžioji dalis – ne administracijoje, o postuose. Tačiau pagal naujausius Muitinės vidinėje sistemoje pateikiamus darbuotojų motyvavimo planus, ne tik neieškoma kaip užpildyti tuščius etatus, bet ir planuojama atleisti dar iki 115 postų pareigūnų. Dėl susiklosčiusios situacijos Muitinėje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką. 

„Neramina planuojami pokyčiai Lietuvos muitinėje. Jau dabar postuose trūksta pareigūnų numatytoms funkcijoms vykdyti. Niekas nenori dirbti sistemoje dėl per menko atlygio, itin aukštų reikalavimų ir prastų darbo sąlygų. Tačiau vietoj to, kad Muitinės vadovybė spręstų nepakankamo finansavimo klausimą, planuose mato esamų postų pareigūnų atleidimus“, – kalbėjo G. Skaistė.

 Pagal pastarąjį mėnesį vidinėje tarnybos sistemoje pateiktą Muitinės administracijos pareigūnų motyvavimo projektą, visiems administracijos pareigūnams kategorijos būtų didinamos iki maksimalios teisės aktuose numatytos ribos, o jei turima kvalifikacinė kategorija yra aukščiausia leistina – būtų išmokamas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. 

Tuo tarpu Muitinės postų pareigūnų motyvavimo projektas nėra pateiktas, nors būtent jų trūkumas kelia didžiausią susirūpinimą. Pateiktuose planuose matomas tik jų skaičiaus mažinimas, atleidžiant iki 115 pareigūnų.

„Kyla klausimas, kaip Muitinė sugebės įgyvendinti savo uždavinius dar labiau mažindama postuose dirbančių pareigūnų skaičių, jei ir šiuo metu yra jaučiamas jų trūkumas. Todėl šiandien kreipiausi į Finansų ministrą, prašydama pateikti informaciją, kokių konkrečių veiksmų ir kada bus imtasi, siekiant užtikrinti deramą Muitinės postų pareigūnų darbo užmokestį ir tinkamas darbo sąlygas“, – teigė G. Skaistė. 

Pastaruoju metu žiniasklaidoje nagrinėti atvejai, kuomet tuščių etatų postuose sąskaita Muitinės administracijos darbuotojams buvo mokami abejotini priedai. Taip pat keltos abejonės ir dėl išpūsto Muitinės administracijos darbuotojų skaičiaus.

2018 m. balandžio 13 d., penktadienis

Seimas nepritarė siūlymui didinti savivaldos sprendimų skaidrumą

Ketvirtadienį Seimas atmetė siūlymą apriboti savivaldos politikų galimybes manipuliuoti procedūromis leidžiant sprendimų priėmime dalyvauti ir nusišalinusiems asmenims. Tai numatančią Vietos savivaldos įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė. 

„Apgailestauju dėl tokio valdančiųjų sprendimo. Ir toliau paliekama teisė savivaldybėse įsitvirtinusiems karaliukams dalyvauti priimant sprendimus, kurie atneša naudą jiems asmeniškai. Parengta įstatymo pataisa siūliau, kad nepritarti su sprendimu susijusio Tarybos nario nusišalinimui būtų galima tik neesant galimybei kitaip priimti sprendimo, t.y. kai nusišalina daugiau nei pusė visų Tarybos narių. Tai vienintelė pateisinama priežastis leisti balsuoti susijusiems politikams“ – teigė G. Skaistė.

Dabartinėje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje nurodyta, kad tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Tačiau savivaldybės taryba gali pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą.

Toks dabartinis teisinis reguliavimas sudaro sąlygas manipuliacijoms, siekiant priimti sau naudingą sprendimą, leidžiant reikalingam tarybos nariui balsuoti dėl konkretaus klausimo, net kai tai akivaizdžiai ir tiesiogiai susiję su politiko ar jam artimų asmenų privačiais interesais.

Piktybinis naudojimasis šia įstatymo spraga matomas daugelyje savivaldybių. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybės taryba vien per 2017 metus 44 kartus priiminėjo sprendimus, kuriuose apie savo nusišalinimą pareikšdavo vienas ar keli savivaldos politikai. 30-yje atvejų savivaldybės tarybos narių nusišalinimui buvo pritarta, o net 14-oje atvejų buvo priimtas sprendimas atmesti nusišalinimą. Vienas iš tokių atvejų, kai nusišalino meras R.Malinauskas ir pats teikė šį nusišalinimą balsavimui. Rezultate – merui balsavime dalyvauti leista.

„Toks savivaldybininkų piktnaudžiavimas bado akis. Kaip ir Druskininkuose, taip ir kitur, dažnai susijusių politikų nusišalinimas atmetamas be jokio poreikio, net jei sprendimui priimti dalyvaujančiųjų balsų ir taip būtų užtekę. Belieka daryti išvadą, kad nusišalinusieji vėliau balsavo taip, kaip reikia valdančiai politinei jėgai“ – teigė G. Skaistė.

2018 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis

Seimas pritarė naujam reikalavimui aiškiau deklaruoti politikų verslo interesus


Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, K.Kavolėlio nuotr. diena.lt
Seimas po pateikimo pritarė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisai, kurios pagalba būtų užtikrinta daugiau skaidrumo politikų ir valstybės tarnautojų deklaracijose. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Galiojančioje Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijoje egzistuoja nuostata, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis yra.

„Toks dabartinis reguliavimas reiškia, kad deklaracijose nėra visos informacijos apie politikų verslo interesus. Dažnai politikams priklausančios įmonės valdo ir dukterines bendroves, kurios deklaracijose nėra matomos, nors jų veikla tiesiogiai įtakoja asmens privačius interesus ir gali kelti interesų konfliktą. Norint gauti visą informaciją apie su politikais susijusius sandorius, tenka prašyti mokamų Registrų centro duomenų. Tokia praktika tinkamai neužtikrina viešų ir privačių interesų skaidrumo“, – teigė G. Skaistė.

Siekiant užtikrinti didesnį aiškumą ir skaidrumą viešajame sektoriuje, parlamentarė  įregistruotu nauju įstatymo projektu siūlė, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti ne tik jam priklausantį juridinį asmenį, bet taip pat privalo nurodyti ir jo dukterines įmones, kuriose turi kontrolinį akcijų paketą.

„Džiaugiuosi, kad priėmus šią pataisą bus sudarytos geresnės galimybės atverti daugiau duomenų, padaryti juos visiems viešai prieinamais. Taip visuomenė galės aiškiau kontroliuoti abejonių keliančią politikų ir valstybės tarnautojų veiklą“,  – sakė Seimo narė G. Skaistė.

2018 m. kovo 28 d., trečiadienis

Kreiptasi į Policijos generalinį komisarą dėl rezonansinių nusikaltimų Kauno miesto parkuose

Reaguodama į pastarųjų dienų rezonansinius incidentus Kauno miesto parkuose, kai buvo užpulta ir sumušta mažametė, taip pat pašautas žmogus, Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Policijos generalinį komisarą Liną Pernavą prašydama padidinti policijos patruliavimą Kauno miesto parkuose. 

„Per pastarąją savaitę Kauno miesto parkuose užpulti du žmonės. Viena 12 metų mergaitė sumušta ankstyvą pavakarę, o kitas žmogus pašautas vidurdienį. Nors Kauno miesto valdžia skiria daug dėmesio parkų estetiniam vaizdui, tačiau akivaizdu, kad saugumas juose nėra tinkamai užtikrinamas. Todėl prašau Policijos generalinio komisaro užkardyti kelią tokiems nusikaltimams, padidinant policijos pareigūnų patruliavimą viešosiose erdvėse“, - sakė G.Skaistė.

Š. m. kovo 21 d. (apie 19 val.) Kauno miesto Dainavos parke grupės paauglių buvo užpulta ir sumušta mažametė. Praėjus vos kelioms dienoms, kovo 27 d. (apie 11.30 val.) Kalniečių parke pašautas jaunuolis. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai buvo įvykdyti vidurdienį ir ankstyvą pavakarę, kuomet juose lankosi vaikai ir vyresnio amžiaus gyventojai.

2018 m. kovo 27 d., antradienis

Seimas pritarė naujoms išimtims taikant Sodros įmokų „grindis“

dr. Gintarė Skaistė, K.Kavolėlio nuotr. diena.lt
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad Sodros įmokų „grindys“ būtų netaikomos ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojams bei neįgalius vaikus auginantiems tėvams. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.

Nuo šių metų įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatytos „Sodros“ įmokų „grindys“, tai yra, kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA).

„Stebint įstatymo įgyvendinimą, nerimą ypač kėlė atleistų žmonių skaičiai. Sodros įmokų „grindys“ šiandien taikomos 73 tūkst. asmenų, iš jų per du mėnesius buvo atleisti 7,7 tūkst. Didelė dalis jų priklauso rizikos grupėms: tai neįgalūs ar juos prižiūrintys asmenys.“ - teigė G. Skaistė.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojęs įstatymas jų darbą padarė sąlyginai brangesnį nei galinčių dirbti pilną darbo dieną. O nevyriausybinėms organizacijoms užkrovė papildomą mokestinę naštą, kuriai projektinį finansavimą gaunančios organizacijos neturi jokių šaltinių. 

„Naujoji tvarka buvo tiesiog pražūtinga žmonėms, kurie dėl asmeninių aplinkybių negali dirbti visą darbo dieną. Džiaugiuosi, kad priėmus šias išimtis, bus sudarytos geresnės galimybės dalyvauti darbo rinkoje neįgalius šeimos narius prižiūrintiems artimiesiems, ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojams.“ – sprendimą vertino G.Skaistė. 

2018 m. kovo 22 d., ketvirtadienis

Eižėjančios Sodros įmokų „grindys“

Metus pradėjome naujai įsigaliojusia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija – „grindimis“, kuri skelbia, kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA). 

Siekiamas, bet nepasiekiamas rezultatas

Praėjus keliems mėnesiams nuo įsigaliojimo, galime daryti pirmąsias išvadas. Sodra atliko namų darbus, suskaičiavo atleistus žmones, kai kam išaugusias algas, sąžiningai didesnes įmokas mokančius darbdavius bei įstatyme numatytų išimčių dydį ir pateikė savo išvadą – „pirmo mėnesio rezultatas užtikrintai teigiamas”. Tačiau, kaip sakoma, nėra didesnio melo už statistiką. Ypač kai žiūri į ją taip kūrybiškai kaip tai daro Sodra, pateikdama duomenis, kad dėl naujojo įstatymo per gruodį ir sausį buvo atleisti 3,3 tūkst. darbuotojų. Ar tikrai taip yra?

Stebint įstatymo įgyvendinimą, man visgi kelia nerimą atleistų žmonių skaičiai. Per praėjusius metus buvo aktyviai diskutuojama apie naująjį įstatymą ir darbdaviai žinojo apie naujas mokestines prievoles, kurios jų laukia nuo naujų metų. Taigi nestebina, kad iš tų asmenų, kurie uždirba mažiau nei minimalų atlyginimą, vien tik per gruodžio ir sausio mėnesius atleista 14 tūkst. darbuotojų. Įdomu tai, kad net 7,7 tūkst. iš jų būtų taikomos Sodros įmokų "grindys". Kai realiai visoje Lietuvoje yra 73 tūkst. žmonių, kuriuos liestų didesni mokesčiai. Taigi atleistas kas dešimtas toks darbuotojas. 

Galima manipuliuoti statistika, lyginti su kitais mėnesiais ir pateikti tik skirtumą tarp ankstesnių metų to paties laikotarpio, kaip šiandien sėkmingai daro Sodra, suskaičiuodama tik 3,3 tūkst. atleistųjų. Visgi, ši institucija turi pripažinti, kad visų 7,7 tūkst. žmonių atleidimas labai glaudžiai sietinas su taip Ministro Pirmininko liaupsinamomis Sodros įmokų „grindimis“. 

Įstatymas moko apeiti įstatymus

Skaičiai kalba patys už save, pavyzdžiui iš dabar uždirbančių mažiau nei MMA, 44 proc. asmenų Sodros įmokų "grindys" netaikomos dėl įstatyme numatytų išimčių. Realiai didesnes įmokas sumokėjo vos 29 proc. darbuotojų, kurių užmokestis yra mažesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Išvada paprasta – įstatymas kiauras kaip rėtis, o per skyles pralenda tikrasis šešėlis, kurį tikėtasi sugauti. 

Naujuoju įstatymu įgalinom, tiek darbdavius, tiek darbuotojus manipuliuoti ir ieškoti, kaip „peršokti Sodros grindis“. Įstatyme numatyta išimtis pas kelis darbdavius dirbantiems asmenims. 2017 metų sausio mėnesį tarp 174 tūkst. uždirbančių mažiau nei MMA, 7 proc. arba 12,5 tūkst. asmenų dirbo pas kelis darbdavius, bet bendrai vis tiek uždirbo mažiau nei MMA. Tačiau tokiems asmenims, Sodros įmokų „grindys“ taikomos nėra. Kur logika? Taip tik skatinam gudrauti ir ieškoti būdų apeiti įstatymą. 

Skirtingos gyvenimo aplinkybės verčia rinktis kiek laiko dirbti

Sodros įmokų „grindys“ šiandien taikomos 73 tūkst. asmenų, iš jų per du mėnesius buvo atleisti 7,7 tūkstančio. Naujoji tvarka tiesiog pražūtinga žmonėms, kurie dėl asmeninių aplinkybių negali dirbti visą darbo dieną. Taip išstumiami į užribį neįgalius šeimos narius prižiūrintys artimieji, ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojai.

Nustatytų Sodros įmokų „grindų“ tikslas buvo mažinti šešėlinį darbo užmokestį verslo įmonėse ir užtikrinti didesnes socialines garantijas. Visgi, pelno nesiekiančių organizacijų sektoriuje dažnai mokama mažesnė nei minimali alga ne dėl slepiamų mokesčių, bet dėl savanoriško darbo principo ir nereguliaraus finansavimo. Didelei daliai pelno nesiekiančių organizacijų priimti pakeitimai tapo nepakeliama našta. Pvz. vaikų dienos centrams dažnai net ir valstybės finansavimas skiriamas nepilnam etatui išlaikyti. Todėl naujai įsigaliojusios Sodros įmokų „grindys“ šioms organizacijoms sukūrė naują mokėjimų prievolę, kuriai padengti lėšų tiesiog nėra ir nebus.

Taip pat, reikia įvertinti, kad dalis asmenų dirba ne pilną darbo dieną ne dėl nenoro dirbti ar noro slėpti mokesčius, tačiau dėl to, kad augina neįgalius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Įvedus Sodros įmokų „grindis“ visiems ne pilną darbo dieną dirbantiems asmenims, iškyla grėsmė, kad darbdavys juos atleis, pasirinkdamas pilnu etatu galinčius dirbti asmenis.

Esu įregistravusi įstatymo pataisą, kad Sodros įmokų „grindys“ būtų netaikomos bent jau šioms visuomenės grupėms. Šiandien man buvo pažadėta kitą savaitę klausimą svarstyti Seimo posėdyje. Tikiuosi, jam bus pritarta ir bent dalis asmenų išsaugos darbą.

2018 m. kovo 21 d., trečiadienis

„Sodros“ įmokų „grindys“ daliai darbuotojų buvo pražūtingos

Nuo šių metų įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatytos „Sodros“ įmokų „grindys“, tai yra, kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA).
„Stebint įstatymo įgyvendinimą, nerimą kelia atleistų žmonių skaičiai. Iš tų asmenų, kurie 2017 metų sausį uždirbo mažiau nei minimalų atlyginimą, atleisti 22 proc. arba 39 tūkstančiai. Iš jų 14 tūkst. per gruodžio ir sausio mėnesius, įsigaliojant naujam įstatymui“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė. 
Iš dabar uždirbančių mažiau nei MMA, 44 proc. asmenų Sodros įmokų "grindys" netaikomos dėl įstatyme numatytų išimčių. Realiai didesnes įmokas sumokėjo vos 29 proc. mažiau nei minimalų atlygį gaunančių darbuotojų.
Vienas iš kitų neigiamų įgyvendinimo aspektų, atsiradusi manipuliavimo galimybė, kadangi įstatyme numatyta išimtis pas kelis darbdavius dirbantiems asmenims. 2017 metų sausio mėnesį tarp 174 tūkst. uždirbančių mažiau nei MMA, 7 proc. arba 12,5 tūkst. asmenų dirbo pas kelis darbdavius, bet bendrai vis tiek uždirbo mažiau nei MMA. Tačiau tokiems asmenims, Sodros įmokų „grindys“ taikomos nėra. 
„Sodros įmokų „grindys“ šiandien taikomos 73 tūkst. asmenų, iš jų per du mėnesius buvo atleistas kas penktas. Naujoji tvarką tiesiog pražūtinga žmonėms, kurie dėl asmeninių aplinkybių negali dirbti visą darbo dieną. Taip išstumiami į užribį neįgalius šeimos narius prižiūrintys artimieji, ne pelno siekiančių organizacijų darbuotojai“, – kalbėjo G. Skaistė.

2018 m. vasario 16 d., penktadienis

Atkurtos Lietuvos Šimtmečio proga – nunerta rekordinė trispalvė

Rekordinė nunerta trispalvė išskleista Kruonio miške
Lietuvos atkūrimo šimtmetį 26-erių metų Katarina Jonaitytė sutiko ypatingai. Jos rankose įspūdinga 3,52 metrų ilgio ir 82 centimetrų pločio vąšeliu iš lininių siūlų nunerta trispalvė, pripažinta oficialiu Lietuvos rekordu. Nunerti rekordinei trispalvei prireikė 8 mėnesių ir net 1099 gramų lininių siūlų.

Ši idėja merginai gimė dar prieš metus, svarstant, kaip ji galėtų prisidėti prie šios ypatingai svarbios ir gražios Lietuvai jubiliejaus progos. Neilgai trukus, visiškai spontaniškai nusprendė – vąšeliu nunerti didžiausią Lietuvoje trispalvę. Darbas reikalavo ne tik didelio kruopštumo, tačiau ir didelių lininių siūlų atsargų, kurių įsigyti buvo pakankamai sudėtinga.

“Tai dovana Lietuvai. Šią trispalvę puošia išsiuvinėtas 144 malūnų motyvas, simbolizuojantis išsilaisvinusią iš sąstingio, nepriklausomą ir tvirtą Lietuvą.” - džiaugėsi kūrinio autorė K.Jonaitytė. 

Unikali trispalvė iškilmingai pirmą kartą viešai išskleista patriotinio renginio metu Kruonio miške, kuriame buvo užkasti trijų jaunų partizanų Prano Žukausko-Šalmo, Stasio Lekavičiaus-Gulbino, Jurgio Krušinsko-Žiedelio kūnai. Jiems išskleisti savos trispalvės nepavyko, šaltą 1946 metų Vasario 16-osios naktį, jie pakliuvo į NKVD kareivių ir stribų pasalą ir buvo nužudyti.

"Džiaugiuosi tokiu jaunos merginos entuziazmu ir didele kantrybe. Katarina padovanojo Lietuvai nuostabaus grožio, rekordinę trispalvę. Būtent Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga visiems mums noriu palinkėti to paties – entuziazmo kuriant Lietuvą ir didelės kantrybės jeigu viskas šiuo metu dar nėra taip, kaip norėtųsi. Šis pavyzdys įrodo, kad nenuleidžiant rankų – viskas pasiekiama.“, - kalbėjo rekordinės trispalvės globėja Seimo narė Gintarė Skaistė.

Seime vyko susitikimas dėl profesinio rengimo reformos įgyvendinimo Kauno regione

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, O.Posaškovos nuotr. Gegužės 18 d., penktadienį, Seime vyko Kauno krašto bičiulių grupės organizuoja...