2017 m. rugsėjo 13 d., trečiadienis

Siūlomos didesnės socialinės garantijos darbo netekusiems studentams

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo naują Užimtumo įstatymo pataisą, kurios pagalba būtų užtikrinta studijuojančių ir darbą praradusių asmenų teisė į nedarbo draudimo išmokas.

Dabartiniame LR Užimtumo įstatyme egzistuoja nuostata, kad nuolatinę studijų formą pasirinkęs darbo netekęs asmuo negali įgyti bedarbio statuso arba jį praranda vos tik pradėjęs studijuoti. Tai reiškia, kad nepaisant to kiek laiko dirbo ir mokėjo socialinio draudimo mokesčius iki studijų, praradęs darbą žmogus paliekamas likimo valiai. Tokia praktika skatina atsisakyti studijų vien dėl galimos nedarbo draudimo išmokos.

2017 m. rugpjūčio 27 d., sekmadienis

Niekas nesikeičia: didžiausia našta paprastiems darbuotojams

Pastaraisiais metais iki rekordinių aukštumų išaugusi pajamų nelygybė Lietuvoje verčia ieškoti giluminių šio reiškinio priežasčių ir galimų receptų pokyčiams. 2016 metais penktadalio mažiausias ir penktadalio didžiausias pajamas gaunančių asmenų atlygis skyrėsi net 7 kartus. Pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje mus „lenkia“ tik Rumunija ir Bulgarija.

Akivaizdu, kad privalome ieškoti kaip užtikrinti teisingesnę gerovės sklaidą. Iš esmės egzistuoja kelios sritys, kuriose pokyčiai užtikrina ilgalaikį arba bent trumpalaikį tolygesnį pajamų pasiskirstymą visuomenėje: tai švietimas, investicijos, mažesnė korupcija bei šešėlis. Vieną iš esminių vaidmenų atlieka ir mokesčių sistema, kuri turėtų mažinti neteisingą turtėjimą ir neteisingą skurdą. Tačiau mokslininkams atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad Lietuvos mokesčių ir išmokų sistema pajamų nelygybės beveik nemažina. Todėl bet kokios mokesčių sistemos pertvarkos tikslas turėtų būti teisingesnis pajamų pasiskirstymas.

Politikai kalba, jog Lietuvoje valstybės perskirstoma bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra per maža norint užtikrinti kokybišką viešųjų paslaugų finansavimą. Ir siūlo apsispręsti: arba daugiau mokėti mokesčių, arba gauti mažiau nemokamų paslaugų: švietimo, sveikatos ir kt. Ar tai tiesa?

Prieš skubant pasirinkti vieną iš dviejų išeičių, reikėtų įvertinti ar už mūsų sumokamus mokesčius gauname bent jau sąlyginai tos pačios vertės valstybės paslaugas. Juk nuėję į parduotuvę paprastai apžiūrime prekių kainas ir sprendžiame, ką įsigyti apsimoka. Tačiau mokėdami mokesčius valstybei didelio pasirinkimo neturime. Visgi, liaudiškai tariant, norisi žinoti, ar sumokėtais mokesčiais pirkdami valstybės paslaugas nepermokame?

Palyginkime mokesčių nuo darbo vietos (proc.) ir valstybės išlaidų (proc. nuo BVP) santykį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Gauti skaičiai rodo sąlyginę viešųjų paslaugų „kainą“ pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui. Ir čia matome, kad eiliniam darbuotojui Lietuvoje šios paslaugos yra bene brangiausios visoje Europos Sąjungoje. Šiek tiek blogesnį santykį turi tik broliai latviai. Tuo tarpu statistinė analizė įrodo egzistuojant tiesioginį ryšį tarp šio rodiklio ir pajamų nelygybės.

Akivaizdu, kad šiandien per didelė našta yra užkrauta ant dirbančiųjų pečių. Tą pastebi ir Europos Komisija, savo ataskaitoje rekomenduojanti mažinti žemą darbo užmokestį gaunančių asmenų apmokestinimą ir didinti turto mokesčius. Pastaruoju metu Lietuvoje einama teisingu keliu, ženkliai didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, planuojama jį prilyginti ir minimaliai algai. Visgi šis pasikeitimas liečia tik žmogaus sumokamą gyventojo pajamų mokesčio sumą, tačiau nesuteikia paskatų verslui kurti naujas darbo vietas.

Norint pasislinkti valstybės paslaugų „kainoje“ link ES vidurkio, reikėtų išanalizuoti ten esančių valstybių sąlygas. Pvz., mūsų kaimynė Lenkija, pasak Eurostat duomenų, turi mažesnį darbo vietos apmokestinimą, tačiau surenka dvigubai daugiau pajamų iš kapitalo mokesčių. Mano nuomone, tokios krypties apmokestinimo pokyčiai būtų prasmingi kovojant su augančia pajamų nelygybe ir mažintų neteisingą skurdą Lietuvoje.

Tuo tarpu dabar Vyriausybės pristatytos mokesčių reformos gairės labiau panašios į kosmetinį pastumdymą: suteikia vaiko pinigus, bet atima papildomą NPD; įveda Sodros įmokų „lubas“, tačiau pusę etato dirbantys turės mokėti mokesčius kaip dirbantys pilnai ir panašiai. Akivaizdu, kad siūlomose pertvarkose jokios kalbos apie kitus ženklius mokestinių pajamų šaltinius ar rimtesnį dirbančio žmogaus apmokestinimo mažinimą iš esmės nėra. Vargu ar tokių „reformų“ iš naujos valdžios tikėjosi Lietuvos žmonės.

2017 m. liepos 7 d., penktadienis

Spūstys automagistralėje ties Kaunu verčia imtis neatidėliotinų sprendimų

Seimo Kauno krašto bičiulių grupės susitikimas su
Lietuvos kelių direkcijos vadovybe,
Seimo kanceliarijos (aut. O.Posaškova) nuotr.
Nors automagistralės šalia Kauno projektas rengiamas jau nuo 2011 metų, tačiau įgyvendinimas vis atidėliojamas. Automobilių spūstys tapo nemalonia kasdienybe ryte ir po darbo pro Kauną važiuojantiems vairuotojams.

Šių metų gegužę Lietuvos kelių direkcijai paskelbus apie rugpjūčio mėnesį įvyksiančius pirkimus automagistralės rekonstrukcijai, kauniečiai lengviau atsiduso. Tačiau atrodo trumpam.  Per paskutinius 6 metus automobilių srautai neatpažįstamai pasikeitė, todėl nebūtinai senasis projektas yra optimaliausias dabartinėmis sąlygomis.

"Kauno problema greitkelyje yra, kad didesnė dalis greitkelio šiuo metu dėl Kauno plėtros į kitą kelio pusę iš esmės yra naudojama kaip Kauno vidinė gatvė, o ne kaip greitkelis. Pravažiuojančio transporto yra mažiau negu 50 % tuo ruožu. Todėl buvo sutarta ir su Kauno miestu yra sutarta, kad iki rugpjūčio mėnesio bus daroma srautų analizė siekiant nustatyti, kur vis dėlto yra tikroji problema" - birželio pabaigoje Seimo posėdyje kalbėjo Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

"Šiuo atveju yra tik tiriamoji stadija – nustatyti, koks projektas turėtų būti daromas, ir tada pasižiūrėti, kiek vis dėlto tam būtų lėšų, nes gali būti taip, kad, statydami tiltą Kaune, mes galėtume dvigubai sutaupyti lėšų, užuot plėtę automagistralę" - teigė ministras.

Tokie ministro planai suneramino Kauno Seimo narius, todėl buvo nuspręsta situaciją aptarti su Lietuvos kelių direkcijos vadovu Egidijumi Skrodeniu. "Tyrimus esame atlikę, dabar kompiuterinių programų pagalba duomenis apdorojame. Rugpjūčio mėnesį planuojame priimti galutinius sprendimus dėl šio automagistralės ruožo. Todėl pirkimus projektui įgyvendinti planuojame skelbti spalio - lapkričio mėnesiais" - teigė E.Skrodenis.

Daugiausiai diskusijų kelianti projekto dalis yra susijusi su tiltu per Nerį. Senajame projekte numatyta seną tiltą griauti, statant naują 8 juostų. Nugriovus turėtų būti statomas laikinasis tiltas, tačiau Lietuvos kelių direkcija svarsto apie galimybę mieste Baltų prospekto tąsoje statyti dar vieną tiltą. Statybų laikotarpiu šis tiltas galėtų tarnauti kaip apylanka, o vėliau liktų miestiečių reikmėms. 

"Tokie projekto pokyčiai būtų susiję su nauju žemės paėmimu, dokumentų ir planų rengimu. Įgyvendinimas galėtų nusikelti neapibrėžtam laikotarpiui į ateitį. Todėl bet kokie pakeitimai turėtų būti daromi labai atsakingai" - susitikime kalbėjo Seimo Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.

"Manome, kad atskiras projekto dalis būtų galima vystyti paraleliai vienu metu. Bet kokiu atveju, darbus planuojame pradėti 2018 metais. Esame tam nusimatę lėšų: 10 mln. eurų iš Valstybės biudžeto, 30 mln. eurų iš ES paramos lėšų. Matome tai kaip prioritetą numeris 2, pirmoje vietoje Via Baltica vystymas"- situaciją apibendrino Lietuvos kelių direkcijos vadovas E.Skrodenis.

2017 m. birželio 24 d., šeštadienis

Konferencija 'Lietuvos šaulių sąjunga prieš 20 metų ir dabar: iššūkiai ir perspektyvos'

Seimo narė Gintarė Skaistė, Vaidoto Okulič Kazarino nuotr.
Konferencija skirta Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 20-mečiui paminėti. Pasidalinta istorine informacija apie LŠS veiklos atkūrimą ir įstatymo kūrimą, šiandienos iššūkius organizacijai besikeičiančiame geopolitiniame kontekste.
Renginį organizavo LŠS Pūtvio Putvinskio klubas drauge su LR Seimo Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupe.

2017 m. birželio 21 d., trečiadienis

ES milijonai pagal Darbo biržą: kažkaip ir kažkur

Seimo TS-LKD frakcijos narė dr. Gintarė Skaistė
Prieš kelias dienas žiniasklaidoje pasirodė neraminanti informacija, jog nuo 2014 m. Lietuva investavo tik 13 proc. šaliai numatytų ES paramos lėšų, o pirmąjį šių metų ketvirtį buvo panaudota mažiau nei 5 proc. šiemet suplanuotų investicijų. Šios lėšos kol kas nepasiekia šalies ekonomikos. 

Tokie duomenys apie varganą ES lėšų įsisavinimą atveria klausimą: kodėl susidarė tokia situacija ir kaip iš Europos ateinančios lėšos yra panaudojamos. Premjeras tikisi, kad ateinantys pinigai bus investuoti, o ne „įsisavinti“, tačiau tuo pačiu metu su nerimu stebime chrestomatinio pavyzdžio: 31 mln. eurų iš Europos socialinio fondo ir 2,7 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto finansuojamo projekto „Atrask save“ skandalingą įgyvendinimą.

Tikslai skamba gražiai: didesnis jaunimo užimtumas, kad liktų mažiau nesimokančio ir nedirbančio jaunimo. Tačiau realybė atrodo kitaip. Parama jaunimui vykdoma dviem etapais: projektas „Atrask save“ ir „Naujas startas“. Kol nepraėjai pirmo etapo, tol negali dalyvauti antrame.

Jau ne viena publikacija žiniasklaidoje apnuogino pirmojo etapo beprasmybę: planuojamas didesnis dalyvių skaičius nei iš viso yra jaunų bedarbių, darbdaviai kritikuoja ne tik projekto struktūrą, bet ir turinį; o dalyvaujantis jaunimas dalinasi nuotraukomis, kaip paskaitų metu lošia kortomis. 

Apie tikslingumą spręskite patys. Štai pavyzdžiui, savo ateities formavimo motyvaciniams renginiams numatyta net 2,21 mln. eurų, išvažiuojamiesiems renginiams savęs įsivertinimui – 1,86 mln. eurų, nepasirengusių darbo rinkai grupiniams užsiėmimams – 3,97 mln. eurų ir t.t. Didžiąją dalį konkursų mokymams rengti laimėjusios įmonės „Inlinen“ ir „ETKC“ nėra įsipareigojusios, kad po jų suteiktų mokymų kokia nors dalis programos dalyvių turi pradėti dirbti. Rezultate įsidarbina vos 9 proc. projekte dalyvavusių jaunuolių. Daugiausiai jų įdarbinusi įmonė – UAB Maxima... 

Nors beveik niekas šiame procese nemato prasmės, tačiau Darbo biržos vadovė savo pavaldinius vis dar intensyviai ragina motyvuoti jaunus bedarbius „atrasti save“ projekto rėmuose. O tie rėmai atima ne taip jau ir mažai: nuo 2 iki 4 mėnesių, skirtų pseudomokslams.

Ir tokiu būdu ne tik švaistomos europinės lėšos nereikalingoms paslaugoms, tačiau jauni žmonės paprasčiausiai gaišinami. Nes norėdami gauti tikrai naudingas antrojo etapo projekto „Naujas startas“ paslaugas, tokias kaip profesinis mokymas, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ar įdarbinimas subsidijuojant, jie privalo atsėdėti kelis mėnesius niekam nereikalingose pirmojo etapo veiklose.

Kai sužinai, kad norėdamas įgyti profesiją turėsi kelis mėnesius prieš tai dalyvauti motyvaciniuose renginiuose „Formuok savo ateitį pats“, tai gali praeiti ir bet koks noras mokytis. Abejoju, kad Europos socialinio fondo paramos tikslas – gaišinti jaunų žmonių laiką bereikšmiais pokalbiais.

Socialinių įgūdžių lavinimas reikalingas dalykas, tačiau toli gražu ne visi jauni žmonės šių įgūdžių stokoja. Todėl prievartinis visų jaunuolių nukreipimas į pirmojo etapo veiklas yra perteklinis ir darantis daugiau žalos nei naudos.

Tačiau paklausus kokių veiksmų ketinama imtis, kad nebūtų tuščiai barstomi europietiški milijonai, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bejėgiškai skėsčioja rankomis. Stabdyti negalima, nes reikės grąžinti pinigus.

Taip išeina, kad geriau prievarta 4 mėnesius motyvuoti ir taip motyvuotus jaunus žmones. Nes juk milijonus įsisavinti reikia. O žvelgiant į dabartinius ES fondų panaudojimo tempus, kyla pagrįstos abejonės ir dėl būsimų projektų įgyvendinimo kokybės. Belieka spėlioti, ar nebus paskutinė ES parama įsisavinta tiesiog kažkaip ir kažkur, vietoj realių investicijų į Lietuvos ateitį.

2017 m. birželio 19 d., pirmadienis

Pajūryje vyko Tremtinių aikštės atidarymas ir paminklo atidengimo ceremonija

Tremtinių aikštės atidarymo metu, Dž.Barysaitės nuotr.
Praėjusį sekmadienį, birželio 18 d., Pajūrio miestelyje vyko atnaujintos Tremtinių aikštės atidarymas ir paminklo „Žuvusiems Sibire ir žuvusiems už Lietuvą“ atidengimo ceremonija. 

Pagerbti žuvusių tautiečių atminimą atvyko ne tik miestelio gyventojai, bet ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, seimo nariai Gintarė Skaistė, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Povilionis, Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas, jo pavaduotojas Valdemaras Jasevičius, administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus, jo pavaduotoja Vera Macienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė ir atstovai iš kaimyninių rajonų, Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Viktoras Bagdonas, Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas majoras Andrius Jagminas bei tarybos nariai.

Tremtinių aikštės atidarymo metu
Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčioje, po jų, skambant Karinių jūrų pajėgų orkestrui, vadovaujamam Prano Memėno, susirinkusieji ėjo į tremtinių aikštę, kur vyko iškilminga ceremonija.

Prie paminklo, skirto žuvusiems už Lietuvos laisvę, kurį palaimino Jo Eminencija vyskupas Jonas Kauneckas, Pajūrio parapijos klebonas Antanas Mačius ir kiti dvasininkai, padėtos gėlės, uždegtos gedulo žvakės. Kalbomis ir šūvių salvėmis pagerbtas tremtinių atminimas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, gavę Šilalės rajono tremtinių nuotraukas, jų ekspoziciją ir žemėlapį su Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietomis Sovietų sąjungoje demonstravo atnaujintoje Tremtinių aikštėje esančiame traukinio vagone.

Ceremonijos metu skambėjo jautrios Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro tremtinių choro „Atmintis“ ir kitų vokalistų atliekamos dainos.

Šilalės rajono savivaldybės informacija

2017 m. birželio 17 d., šeštadienis

Diskusija "Kaip užtikrinti aukštojo mokslo kokybę Kaune?"

Kuno parlamentarų grupės pirmininkė Gintarė Skaistė,
Žygimanto Gedvilos nuotr. 15min.lt
Birželio mėn. 16 dieną (penktadienį) su Kauno parlamentarais organizavome diskusiją "Kaip užtikrinti aukštojo mokslo kokybę Kaune?". Joje savo matymą pristatė Vyriausybės sudarytos darbo grupės aukštojo mokslo reformos planui parengti narys, Mokslo ir studijų stebėsenos centro l.e.p. direktorius dr. Ramojus Reimeris, KTU Senato pirmininkas prof. dr. Rytis Krušinskas, LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis, VDU prorektorius doc. dr. Kęstutis Šidlauskas, ASU prorektorius doc. dr. Vidmantas Butkus, KTU Tarybos pirmininkas akad. prof. habil. dr. Arvydas Janulaitis.

Didžioji dalis universitetų sutaria, kad iš Vyriausybės pateikto aukštojo mokslo reformos projekto išbraukus konkrečius universitetų pavadinimus, reforma sulėtės. Matomos privačios universitetų iniciatyvos jungtis, padės šiek tiek optimizuoti besidubliuojančias programas, tačiau gali būti, jog tai nebus optimalus variantas Kauno ir Lietuvos mastu. Todėl svarbu atsakingai įvertinti visas alternatyvas.

Diskusija "Kaip užtikrinti aukštojo mokslo kokybę Kaune?",
Žygimanto Gedvilos nuotr., 15min.lt
Pirminiam Seimo nutarimo projektui dėl aukštojo mokslo pateikta net 11 Seimo narių pasiūlymų. Jiems visiems pritarus universitetų atsirastų netgi daugiau nei yra šiandien. Todėl priimant sprendimus svarbu turėti pilną informaciją ir išgirsti Vyriausybės bei universitetų argumentus. 

Priimdami sprendimus turime atsižvelgti ne tik į vidinę konkurenciją tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet taip pat į tarptautinę. 2012 metų Eurostat duomenimis užsienyje studijuojančių lietuvių skaičius 40 kartų viršijo Lietuvoje studijuojančių užsieniečių skaičių. Todėl reikia stiprinti mūsų šalies universitetus, kad augtų tarptautinis konkurencingumas ir besirengiančiųjų studijuoti pasitikėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

2017 m. birželio 14 d., trečiadienis

Kreipiamasi į susisiekimo ministrą dėl nevalstybinės simbolikos uždraudimo

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį siūlydama papildyti „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisykles“ ir „Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatus“, uždraudžiant viešajame transporte viešai eksponuoti nevalstybinę simboliką.

Pastaruoju metu, vykstant kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, prorusiški kovotojai savo simboliu pasirinko Georgijaus juostą, kuri Rusijoje pradėta plačiai naudoti 2005 m., minint 60-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Nuo to laiko, Georgijaus juostos naudojimas aktyviai eksportuojamas į kaimynines valstybes. Taip, prisidengiant Sovietų Sąjungos pergalės paminėjimu, siekiama sukelti nostalgiją tiems laikams ir sustiprinti palankumą dabartinės Rusijos vykdomai politikai.

„Valstybės pareiga užtikrinti Lietuvos gyventojų teisę jaustis patogiai keliaujant viešuoju transportu, tiek fiziškai, tiek emociškai. Tuo metu šiandien galimybė keleiviui pasirinkti viešojo transporto priemonę yra ribota. Todėl abejotinos simbolikos naudojimas tokioje uždaroje erdvėje (kaip pvz., taksi automobilis) dažnai sukelia neigiamas emocijas, galimai kursto tautinę nesantaiką. Todėl, atsižvelgiant tiek į Lietuvos gyventojų skaudžias patirtis po Sovietų Sąjungos pergalės vykusios okupacijos metu, tiek į prorusiškų kovotojų veiksmus Ukrainoje, Georgijaus juostos viešas eksponavimas yra itin kontraversiškas“, – komentavo G. Skaistė.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai vadinamoji Sovietų Sąjungos pergalė prieš nacistinę Vokietiją atnešė beveik pusę amžiaus trukusią okupaciją, kurios metu per 300 tūkst. gyventojų buvo ištremti į Sibirą, partizaniniame pasipriešinime žuvo daugiau nei 20 tūkst. piliečių.

2017 m. birželio 10 d., šeštadienis

Susitikimas su delegacija iš Ispanijos

Birželio 9 dieną LR Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Ispanijos Karalyste nariai susitiko su Kanarų salų oficialių atstovų delegacija, kuri Lietuvoje viešėjo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų kvietimu.

Delegacijos sudėtyje: Kanarų salų užsienio reikalų viceministras, ekonomikos ir santykių su Europa viceministras, žemdirbystės viceministras, Tenerifės salos viceprezidentas, ZEC (Ekonominė Kanarų zona) prezidentė ir kiti pareigūnai.

Delegacijos vizito Lietuvoje tikslas – aptarti galimybes atverti tam tikrai Lietuvos produkcijai Kanarų salų regiono rinką ir palankių sąlygų prekybai bei gamybai paieška.

"Džiaugiuosi, jog Lietuvos verslas atranda savo nišą šioame Ispanijos Karalystės regione. Tai tik parodo, kokią ekonominę naudą gauname visi iš vieningos ES prekių ir paslaugų rinkos. - susitikimo metu kalbėjo LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Ispanijos Karalyste grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.


2017 m. gegužės 25 d., ketvirtadienis

Emigruojama jau ir dėl didesnės pensijos

Pastaruoju metu skurdžiausia visuomenės dalimi tapo nuo stagnuojančių pensijų priklausantys pensininkai. Jų pajamos jau daugelį metų auga gerokai  lėčiau nei atlyginimai ar pajamos iš turto. Pavyzdžiui, vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu per pastaruosius 8 metus sumažėjo nuo 49,4 proc. iki 42,3 proc. 

Šiandien vidutinė senatvės pensija yra vos 274 Eur., o trečdalis pensininkų mūsų šalyje gyvena žemiau Lietuvoje nustatytos skurdo ribos. Pensijos padidinimas keliais eurais ištirpsta augančiose prekių ir paslaugų kainose. Tokia situacija nepriimtina ne tik dabartiniams pensininkams, tačiau ir darbingo amžiaus žmonėms. Su metais net ir jauną žmogų ima nerimas, kad senatvėje jam irgi teks tenkintis katino ašaromis. 

10 metų dirbant užsienyje garantuoja minimalią užsienietišką pensiją

Apklausų duomenimis, beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o ypač jauni žmonės, mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių. Pastaruoju metu apskritai pastebima tendencija emigruoti dėl būsimos pensijos. Vidutinio amžiaus lietuviai aktyviai dalinasi informacija, kad vakarinėse ES šalyse padirbėjus vos 10 metų jie užsidirbs minimalią užsienietišką pensiją. Todėl į užsienius užsidirbti senatvei iškeliauja darbingiausia mūsų visuomenės dalis. Tuo pačiu, einamieji mokesčiai nuo darbo pajamų keliauja ne dabartiniams Lietuvos, bet Jungtinės Karalystės pensininkams išlaikyti.

Todėl svarstant galimas pensijų sistemos pertvarkas svarbu įvertinti ne tik šiandienos, bet ir būsimų pensininkų interesus. Juk išvažiavus mokesčių mokėtojams, nebus kam sunešti lėšų ir dabartiniam pensijų lygiui palaikyti. Tad keistai atrodo valdančiųjų neatsakingi svarstymai dėl II pakopos pensijų nacionalizavimo. Taip diskredituojamas visos sistemos tvarumas ir dar labiau auga paskatos palikti mūsų šalį dėl sotesnio kąsnio senatvėje.

2017 m. gegužės 24 d., trečiadienis

Reikia skatinti dirbti, o ne laukti pašalpos

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė
Pastaruoju metu aptariant šildymo kainų ir kompensavimo pasikeitimus dažnai girdisi terminas „pašalpinių visuomenė“. Ir išties, darosi sunku atskirti kuri išmoka žmogui yra užtarnauta ir būtina, o kuri skatinanti piktnaudžiauti visa sistema.

Šią problemą apnuogino ir nesenas įvykis, kuomet Seimo pirmininkas, matydamas įstatymo netobulumą, rinkėjai Visagine pasiūlė ieškoti galimybės apeiti sistemą. Gaila, bet vienam iš valstybės vadovų paprasčiau pasirodė ne keisti įstatymus, o paraginti 4 vaikų mamą dirbti mažiau, kad išsaugotų teisę į socialinę pašalpą.

Pašalpos neturi skatinti nedirbti

Mano nuomone, svarbiausias prioritetas yra įtrauki socialinė politika, skatinanti dirbti ir užsidirbti, o ne gyventi kitų dirbančiųjų sąskaita. Tuo tarpu šiandien valdančiųjų siūlomas išmokų pririšimas prie poreikių krepšelio, nekeičiant pašalpų suteikimo principų, iš esmės nieko nesprendžia. Jei vienam iš šeimos narių pradėjus dirbti, visi kiti netenka savo pašalpų, tuomet ne tik kad darbo neieškos jo nenorintys, bet ir skatins tinginiauti kitus.

Jeigu šeimos pajamos vienam nariui neviršija 102 eurų, tai tokiai šeimai priklauso visas paslaugų rinkinys – kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, nemokamas vaikų maitinimas mokykloje, nuolaidos darželiams ir būreliams, maisto paketai, kompensacijos už vaikų vasaros stovyklas ir pan. Tačiau vos viršijus šias pajamas prarandi visą valstybės pagalbą. Tai visiškai nemotyvuoja pradėti dirbti. 

Štai, pavyzdžiui, 4 asmenų šeima, kurioje dirba vienas asmuo už minimalų atlygį, visas pašalpas gaus. Tačiau jei vasarą pardavinėdamas ledus padėti šeimai sugalvotų paauglys sūnus, gerokai didesnes sumas šeimai generuojančios pašalpos būtų atimtos.

Tarptautinis valiutos fondas šią grėsmę siūlo mažinti taikant įvairias darbą skatinančias priemones, kurios garantuotų laipsnišką pašalpų netekimą augant pajamoms ar ilgėjant asmens užimtumo trukmei. Todėl tokie žingsniai, o ne spragų paieška, turėtų būti ir Seimo pirmininko prioritetas.

Siūlomos didesnės socialinės garantijos darbo netekusiems studentams

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo naują Užimtumo įstatymo patais...