2016 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

Ministro dūris šakute kariuomenei

Jau vaikų darželyje sakoma „bijok ne peilio, bijok šakutės, vienas dūris – keturios skylutės“. Atrodo mūsų Krašto apsaugos ministerija bei jos vadovas šio posakio pro ausis nepraleido ir sėkmingai vienu dūriu nušlavė sunkiai augintą visuomenės pasitikėjimą kariuomene bei poreikiu skirti deramą finansavimą šalies gynybai.

Nors pastaruoju metu viešųjų pirkimų skandalai ministerijose tampa labiau kasdienybe nei šokiruojančia naujiena, šįkart samčių ir šakučių skandalas smogė į jautriausią vietą, paliesdamas tą valstybės valdymo sritį, kurioje visuomenės pasitikėjimas dabar kaip niekad būtinas. 

Pastaraisiais metais krašto apsaugos sistema kruopščiai dirbdama nuosekliai didino visuomenės pasitikėjimą kariuomene. Jaučiant nepaliaujamai augančią grėsmę iš rytų, tūkstančiai jaunų žmonių savanoriškai ėjo tarnauti Tėvynei šauktinių gretose, dar keli tūkstančiai patriotiškai nusiteikusių piliečių skyrė savo lėšas ar 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos kariuomenei. Atlikti labai svarbūs ir savalaikiai sprendimai dėl pėstininkų kovos mašinų, haubicų, kitos ginkluotės pirkimo. Ir štai bac, lemtingas dūris auksine šakute.

Aplaidumas, neūkiškumas ar net galima sisteminė korupcija nebūtų taip nustebinusi kurioje nors kitoje valstybės valdymo srityje. Tačiau šįkart skandalas palietė tą valstybės valdymo sritį, kurioje nesenai buvo pasiektas nelengvas, pasitikėjimu grįstas visuomenės ir politikų susitarimas dėl būtino didesnio finansavimo. Deja, šiandien tas pasitikėjimas smarkiai susvyravo.

2016 m. rugpjūčio 9 d., antradienis

Tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje "Su Lietuva širdyj"



Tradiciškai šiltas pasibuvimas su tikrais, nuoširdžiais ir stipriais žmonėm. Šįsyk ne tik su mažuoju, bet ir su savo tremtyje Karagandoje gimusia mama. Ten senelis kalėjo lageryje kaip politinis kalinys, o močiutė buvo ištremta iš savo kaimo. 1956 metais sugrįžo į Lietuvą, į Kauną. Todėl šiandien esame čia. Nes tikime savo Tėvyne!

2016 m. rugpjūčio 7 d., sekmadienis

Gintarė Skaistė. Ar Vyriausybė pajėgi sustabdyti emigracijos traukinį?

dr. Gintarė Skaistė
Periodiškai pateikiama emigracijos statistika vis suteikia peno politikų fantazijai. Praėjusiais metais išvažiuojančiųjų skaičiaus augimas buvo pateisintas šauktinių kariuomenės sugrąžinimu, šiais metais – išsigandusiųjų „Brexito“ staigiomis pastangomis legalizuoti savo buvimą užsienio šalyse. 

Nors Lietuvos ekonomika auga, po krizės pradėjusi slūgti emigracijos banga vėl kyla. Per pirmąjį 2016 metų pusmetį šalį paliko 23 tūkst. žmonių, t.y. 6,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Tad deklaruojama kova su emigracija iš šono atrodo kaip mojavimas pro šalį važiuojančiam traukiniui.

Išvyksta, nes netiki, kad situacija pasikeis į gerą

Įvairūs atlikti tyrimai analizuoja priežastis kodėl pasirenkama emigruoti. Pagrindinėmis priežastimis įvardinamos žemos pajamos, nedarbas ir perspektyvų nebuvimas. Tiksliau, jei nematau šalyje galimybių dirbdamas oriai išlaikyti save ir savo šeimą, ieškau kitų išeičių.

Lygindami save su Estija, matome kad ten grįžtančiųjų skaičius viršijo išvykstančiųjų, tuo tarpu Lietuvoje emigracija tik auga. Tai kas gi skiria brolius estus nuo mūsų?

Jau šiandien atlyginimas Estijoje yra 45 proc. didesnis nei Lietuvoje, Latvijoje – 14 proc. Nors mūsų Vyriausybė džiaugiasi MMA didinimu išaugintais vidutiniais atlyginimais, visgi pastaraisiais metais Baltijos kaimynėse gyventojų pajamos augo sparčiau nei pas mus. Tai tik parodo valdžios neįgalumą tvarkytis su strateginiais iššūkiais. Pasirenkami vienadieniai sprendimai be tvaraus efekto. Viso to pasekmė – šalies gyventojai, ypač jaunimas, nemato ir nejaučia, kad valstybė eina ilgalaikės sėkmės kryptimi. Šis nesaugumo jausmas skatina žmones emigruoti.

Seime – jauki ir nuoširdi Kalėdinė labdaros mugė

Kalėdinės labdaros mugės atidarymas, Dž.Barysaitės nuotr. Laukiant svarbiausios metų šventės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija g...