2017 m. sausio 31 d., antradienis

Įstatymo pataisa paskatintų gyventojus daugiau investuoti į kvalifikacijos kėlimą ir išsilavinimą

Seimo TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos projektą, kuriuo siūloma gyventojams palengvinti mokestinę naštą, jei jie nuspręs įgyti papildomą kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą.

Per ekonominę krizę mokestinė paskata buvo palikta tik pirmą išsilavinimą (bet kurį pirmąjį išsilavinimą – bakalauro, magistro, aspirantūros studijas) įgyjantiems asmenims, tačiau šiandien siūloma atsižvelgti į pagerėjusias šalies finansines galimybes bei pokyčius darbo rinkoje ir skatinti gyventojus investuoti į savo kvalifikacijos kėlimą.

Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad iš apmokestinamųjų pajamų būtų atimamos gyventojo patirtos išlaidos ir už vėliau (po pirmo išsilavinimo ir kvalifikacijos įgijimo) įgytą profesinį mokymą, aukštąjį išsilavinimą, doktorantūros bei meno aspirantūros studijas.

„Šiandien darbo rinkoje ne visuomet reikalingos žinios, įgytos prieš du ar tris dešimtmečius. Tad įstatymo projektas parengtas siekiant paskatinti darbuotojus įsisavinti naujas technologijas bei pereiti iš žemo į augančio ar aukštesnio produktyvumo ekonomines veiklas. Kadangi įgytas išsilavinimas atsiperka ne per vienerius metus, šiuo įstatymu būtų palengvinama piniginė našta į savo gebėjimus investuojantiems asmenims“,– sako projektą inicijavusi G. Skaistė.

Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) sudarytoje prognozėje teigiama, kad iki 2020 metų aukšto lygmens įgūdžių darbuotojų poreikis ES išaugs nuo 29 iki 35 proc., o žemų įgūdžių – sumenks nuo 21 iki 15 proc. Tuo tarpu pagal CEDEFOP 2015 metų ataskaitos duomenis, Lietuva yra tarp ES šalių, kuriose yra didžiausias atotrūkis tarp turimų ir reikalingų įgūdžių. Panašios išvados pateikiamos ir Europos Komisijos ataskaitoje: teigiama, kad suaugusiųjų mokymasis Lietuvoje nedidėja ir jo lygis išlieka mažas (5,0 %), palyginti su ES vidurkiu (10,7 % 2014 m.). Lietuvos darbdavių teigimu, sunku rasti būtinų arba tinkamų įgūdžių turinčių kandidatų į darbo vietas. Todėl norint išlikti konkurencingais globalioje darbo rinkoje, šalies gyventojų gebėjimus bei žinias būtina pritaikyti šiandienos ar net rytojaus poreikiams.

Įstatymo projekte siūloma šias nuostatas įgyvendinti nuo 2018 m. sausio 1 d.

2017 m. sausio 25 d., trečiadienis

VTEK deklaracijose sandorius litais konvertuoja į eurus santykiu 1:1 :-)

Visuomenėje kilus susidomėjimui Seimo narių pirktais automobiliais atvirai dalinuosi savo automobilio deklaravimo dokumentais. Juose galite matyt kada, iš kur ir už kiek pirkau automobilį, bei kada jo pirkimą deklaravau. t.y. 2014 metais, kuomet Lietuvoje oficiali valiuta buvo Litas. Keista tik, kad VTEK'as savo duomenų bazėje senus sandorius už litus konvertuoja į eurus santykiu 1:1, beveik kaip už bulves turguje :-)


http://www.delfi.lt/verslas/verslas/nustebsite-is-ko-automobilius-isigyja-kai-kurie-seimo-nariai.d?id=73534972
http://vtek.lt/paieska/id001/id001.php?id=HwjyliEc4d3Gi86BwLNm_yEU9Hp96oPx9HzV8xaYYlg&pid=hyuqyXhvZmO
Todėl šiandien kreipiausi į VTEK prašydama patikslinti mano viešai pateiktą privačių interesų deklaraciją, kad daugiau tokių keistų nesusipratimų neiškiltų.

2017 m. sausio 14 d., šeštadienis

Tautinis kostiumas – emigranto lagamine?

Šie metai Lietuvos statistikoje bus įrašyti kaip metai, kuomet svetur laimės ieškoti išvyko milijoninis lietuvis. Įdomu, ar išvykdami į užsienį Lietuvos piliečiai lagamine palieka vietos tautiniam kostiumui?
Jei ne – nuo šiemet paliks. Juk naujoji valdžia pažadėjo po tokį kostiumą padovanoti. Jei nebus imamasi realių veiksmų emigracijos mastams suvaldyti, dabartiniai septynmečiai po dešimties metų pieno upių svetur ieškos kostiumuoti.
Dabar mažiausiai reikia simbolinių skambių akcijų. Turi būti imtasi rimtų veiksmų emigracijai stabdyti.

Lemia atlygio „žirklės“

Emigracija po „Brexit“ paskelbimo nemažėja ir netgi įgauna pagreitį, mat mažos pajamos ir žemas pragyvenimo lygis iš šalies gena tuos, kuriems nėra sąlygų kaip nors kitaip oriau gyventi gimtoje Lietuvoje. Negana to, įsitvirtinę svečioje šalyje, jie pasiima ten ir savo namiškius, tad migruojama ne pavieniui, o ištisomis šeimomis. Ką ten šeimomis – giminėmis ir net kaimais.
Ryšys tarp emigracijos ir vidutinio atlyginimo atotrūkio – akivaizdus (žr. grafiką). Vos tik mūsų uždarbių skirtumai nuo Europos Sąjungos senbuvių vidurkio sumažėja – motyvacija palikti Lietuvą silpsta. Vos atlygio „žirklės“ prasiplečia, emigracija vėl ima įgauti pagreitį.


Didėjantis bendrasis vidaus produktas, augantis vidutinis atlyginimas neįtikina jauno lietuvio (19-34 metų amžiaus) laimę kurti savoje šalyje. Juoba, kai jo kišenėse švilpauja vėjai. Daug lengviau ir greičiau kišenes pasipildyti svetur. Lietuviai juk apsukrūs – nelaukia kol išsipildys valdžios pažadai, esą „tuoj bus geriau“. Skurde gyventi niekas nenori. O skurdo mastai Lietuvoje – tiesiog bauginantys.

Trijų punktų programa

Ar situacija – be išeities? Juk išvyksta jaunimas, kuris turėtų užtikrinti šalies regionų atsijauninimą, kultūros vystymąsi, produktyvią veiklą. Kad ir kaip būtų liūdna, bet kaimuose gyventi pasilieka tie, kuriuos kažkas turi išlaikyti. Ką daryti, kaip suvaldyti įsišėlusią emigracijos karštinę?
2015 metais vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugo 5,8 proc. Būtų visai gražus skaičius, jei tik 15 senųjų ES šalių atlyginimai vidutiniškai nebūtų augę 4 proc. Jei tokiu pačiu tempu bandytume vytis ES senbuvių pragyvenimo lygį, vienodomis galimybėmis galėtume džiaugtis 2098 metais. Kažkaip neįkvepia, ar ne?
Tad kas gali užtikrinti spartų ir stabilų pajamų augimą Lietuvoje? Tam reikalingas galingas, kone titaniškas proveržis.

2017 m. sausio 4 d., trečiadienis

Seime įkurta Kauno krašto bičiulių parlamentinė grupė

Naujos kadencijos Seime įkurta Kauno krašto bičiulių grupė, kurios steigimo protokolą pasirašė 14 parlamentarų išrinktų Kaune arba kilusių iš Kauno regiono. Dėkoju kolegoms už pasitikėjimą, išrinkusiems mane šios grupės vadove. Drauge rūpinsimės su Kauno regionu susijusiais klausimais nacionaliniu mastu.
Prieš Kalėdas buvau susitikusi su Kauno meru V.Matijošaičiu, informavau apie šią iniciatyvą. Sutarėme bendradarbiauti vardan gyventojų gerovės. Planuojame bendrus susitikimus, kuriuose spręsime su Kauno regionu susijusius klausimus.

Seime – jauki ir nuoširdi Kalėdinė labdaros mugė

Kalėdinės labdaros mugės atidarymas, Dž.Barysaitės nuotr. Laukiant svarbiausios metų šventės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija g...