2017 m. vasario 27 d., pirmadienis

Pinigai rizikos kapitalo investicijoms galėtų ateiti ir iš ES, ir iš valstybės biudžeto, ir gal net iš „kojinių“?

LR Seimo narė dr. Gintarė Skaistė, O.Posaškovos nuotr.
Šiandien Seime diskutuota, kokių veiksmų reikia imtis Lietuvoje skatinant rizikos kapitalo plėtrą. Seimo narių dr. Gintarės Skaistės ir Virgilijaus Poderio surengtoje apskritojo stalo diskusijoje pažymėta, kad mūsų šalyje rizikos kapitalo įnašas į ekonominės vertės kūrimą per žemas, netgi palyginus su skurdesnėmis už Lietuvą ES valstybėmis.

„Išklausėme rinkos dalyvių ir valstybės institucijų atstovų nuomones. Nors per dešimtmetį pasiekėme neblogų rezultatų, tenka sutikti, kad rizikos kapitalo sektoriaus plėtra Lietuvoje yra per lėta. Šiandien sutarėme, kad reikalingi tikslingi veiksmai bent dviejose srityse. Pirma, savo valstybėje turime sukurti teisinę bazę, palankią sektoriaus augimui, ir bent jau ne blogesnę, negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Antra, turime skatinti ne tik valstybės lėšų investicijas į rizikos kapitalo fondus jau esamų iniciatyvų rėmuose, bet ir pritraukti daugiau privataus kapitalo. Džiaugiuosi, kad rizikos kapitalo tematika rado deramą vietą Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte“, – sako Seimo narys Virgilijus Poderys.

Apskritojo stalo diskusija " Rizikos kapitalas Lietuvoje:
praeitos pamokos ir ateities perspektyvos", O.Posaškovos nuotr.
Pasak Gintarės Skaistės, reikalinga nuosekli valstybės paramos rizikos kapitalo sektoriui strategija, nevengiant ir netradicinių sprendimų. „Lietuvos gyventojų šiuo metu indėlių forma arba „kojinėje“ taupomiems pinigams galime sukurti visiškai naują prasmę ir panaudojimo galimybę, jei rizikos kapitalo fondų valdytojai pateiktų patrauklius ir paprastam žmogui prieinamus investicijų būdus. Pavyzdžiui, jei senjoras dalį savo užsigulėjusio indėlio banke norėtų nukreipti savo vaikaičio kartõs „startuoliui“ finansuoti, jis šiuo metu to padaryti saugiai ir efektyviai negalėtų, nes nėra tam tinkamų instrumentų. Bet kuriuo atveju, kuo daugiau lietuviškų pinigų bus skirta inovatyvaus Lietuvos verslo plėtrai, tuo geresnį rezultatą iš rizikos investicijų gaus visa visuomenė“, – tikisi G. Skaistė.

Seime organizuota diskusija – tik pradžia būsimo diskusijų ciklo tema „Finansiniai resursai Lietuvos ūkiui: kaip skatinti ilgalaikį taupymą ir investavimą“. Ciklą glaudžiai bendradarbiaudami rengs dviejų didžiausių Seimo frakcijų atstovai – Gintarė Skaistė, TS-LKD frakcijos narė (Socialinių reikalų ir darbo komitetas), ir Virgilijus Poderys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys (Ekonomikos komitetas).

2017 m. vasario 16 d., ketvirtadienis

Kaip mano prosenelė pirko šautuvą kariuomenei

G.Skaistės šeima išsaugojo prosenelės sovietmečiu
spintoje slėptą tarpukariu tapytą Vyčio paveikslą
Prieš kiekvieną Vasario 16-ąją prisimenu savo prosenelę Genovaitę (Vavžekaitę) Januševičienę. Prisiminusi ją, jaučiu bohemišką ir laisvą Kauno tarpukario kultūrą. To laikmečio laisvė ir patriotizmas - viskas, ką mums davė Vasario 16-oji, man asocijuojasi būtent su ja.

Ponia su gitara ir pačiūžomis

Genovaitė buvo tikra laisvos Lietuvos ponia, kitokia nei daugelis. Išsiskyrė ne tik išsilavinimu ar elegantišku paryžietišku stiliumi, bet ir tam laikmečiui nebūdingais pomėgiais. Ji grojo gitara, čiuožė pačiūžomis, žaidė tenisą, netgi rūkydavo cigaretes su kandikliu. Mokėjo prancūzų, lenkų, vokiečių, latvių ir rusų kalbas, skaitydavo klasiką originalo kalbomis. Prosenelė (1900-1988) išgyveno du pasaulinius karus, bet liko tokio paties tvirto charakterio.

Mano babunytė, kaip visi ją vadinome, buvo našlaitė, užaugo kaip prancūzų šeimos globotinė viename Šiaurės Lietuvos dvarų. Vėliau mokėsi Sankt Peterburge, prieš pat Lietuvai atgaunant nepriklausomybę apsigyveno Kaune.

Man atrodo, kad jaunos valstybės gaivališkas noras įsitvirtinti persidavė ir mano prosenelei. Ji buvo įvairiapusė asmenybė. Dirbo Lietuvos draudime, spaustuvėje, daug sportavo, buvo viena geriausių to laikmečio ieties metikių. Tarpukariu spėjo pastatyti namą, jame mano šeima gyvena iki šiol.

Šautuvas Lietuvos kariuomenei.
G.Vavžekaitė - Januševičienė pirma kairėje
Pirko šautuvą kariuomenei

Ji ištekėjo už karininko, mano prosenelio Jokūbo Januševičiaus, todėl didelė dalis draugų buvo iš kariuomenės ar jai prijaučiančios Kauno bohemos.

Kai buvau maža, kalbėti apie laisvą Lietuvą nebuvo galima. Tačiau smalsios vaikų ausys visada sugeba išgirsti, kas įdomu.

Pamenu pasakojimus, kaip prosenelė drauge su kitais tėvais mokykloje rinko aukas. Už tas lėšas pirko šautuvą ir padovanojo jį Lietuvos kariuomenei. Nepriklausomoje Lietuvoje būti šalies patriotu buvo ne tik populiaru, bet ir, manyčiau, privaloma.

Gelbėjo B.Brazdžionį

G.Vavžekaitė-Januševičienė centre
Vėliau atėjo liūdnesni laikai, bet Genovaitė rado savo vietą juose. Karas, okupacija. Mūsų namuose kelias savaites slėpėsi Bernardas Brazdžionis. Okupantai jo ieškojo. Vėliau iš emigracijos Amerikoje poetas rašydavo prosenelei laiškus, buvo ir apsilankęs. Esu sutikusi poetą ir aš.

Prosenelė išmokė mane būti savimi. Juk laisvai mąstantis ir kuriantis žmogus yra visos pažangos šaltinis. Okupantai nesupranta, kad neįmanoma amžinai valdyti šalies tik baime. Giliai kiekviename iš mūsų gyvena laisvė, kuriai anksčiau ar vėliau lemta nugalėti.

Mano senelis karo metais buvo sulaikytas ir kalėjo lageryje Sibire. Tačiau, nepaisydama sovietinio režimo, Genovaitė visus tuos metus spintoje slėpė tarpukariu tapytą Vyčio paveikslą. Šiandien jis rado vietą ant mūsų namų sienos.

Tėvams dėkinga už Baltijos kelią

Lietuva tapo nepriklausoma, kai man nebuvo nė 10 metų. Slogaus sovietmečio nelabai atsimenu, tik nepriklausomybės nuojautą. Pamenu, sąsiuvinių paraštėse piešdavome trispalves, klausydavomės mokytojos pasakojimų apie tremtį, su šeima eidavome į Sąjūdžio renginius.

Neišdildomą įspūdį paliko kelionė į Baltijos kelią. Atrodė, kad visa Lietuva susivienijo vardan bendros idėjos. Esu nepaprastai dėkinga savo tėvams, kad leido pajausti šių akimirkų nuotaiką.

Baisumus stengiamės užmiršti

Kauniečiai ir tarpukariu žaidė tenisą.
Šančiai, 1928m. rugpjūčio 20d.
Kartais ir aš klausiu: kodėl pas mus atsiranda žmonių, besiilginčių sovietmečio? Galbūt dažniau ilgimasi ne tų laikų, o veikiau savo jaunystės. Nepaisydami represinių struktūrų, jauni žmonės gyveno savo gyvenimą- mokėsi, keliavo, kūrė šeimas. Jiems tas laikas kelia gražius prisiminimus. O šnabždesius pakampėmis, kolegų išdavystes, prievartini dalyvavimą komunistiniuose paraduose linkstama pamiršti. Tačiau vyresnės kartos žmonės, kaip mano promočiutė, kurie dar buvo matę nepriklausomą Lietuvą, tokia nostalgija niekada nesirgo. Jie aiškiai žinojo, ką Sovietų Sąjunga iš mūsų atėmė. Laisvę.

Vasario 16-ąją, kaip paprastai, su šeima dalyvausiu jaunimo eisenoje nuo Prisikėlimo bažnyčios iki Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Čia sutinkame daugybę draugų ir bendraminčių. Gražu, kad atgimė tokios nepriklausomos Lietuvos tradicijos kaip Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonija ar vaikus džiuginančios šūvių salvės. Gera matyti, kad studentai irgi įsitraukia j šventę, savaip rodo meilę šaliai. Juntama, kad tai mums visiems miela, džiugi diena, tikras Lietuvos gimtadienis. Vėl prisiminsiu savo babunytę.

"Savaitraštis Kaunui" publikacija

2017 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

Vasario pabaigoje Kaune vyks socialinio verslo ir inovacijų startuolių savaitgalis

Vasario 24–26 dienomis Kaune vyks analogų Lietuvoje neturintis, tarptautinis socialinio verslumo skatinimo renginys „ChangeMakers‘ON“, kuriame sukurtos socialinės inovacijos padės tapti komerciškai sėkmingais socialiniais verslais. Socialinė nelygybė, sveikata, visuomenės senėjimas, maisto stygius, tarša, klimato atšilimas – tai tik dalis problemų, kurios bus nagrinėjamos ir sprendžiamos Kaune.

Savaitgalio metu savo žiniomis ir patarimais su jaunaisiais verslininkais dalysis kelios dešimtys įvairių sričių profesionalų, tarp kurių ir rizikos kapitalistai, teisininkai ar sėkmingi socialinio verslo vystytojai. Jie padės dalyviams susikurti tvarius verslo modelius. Net tris prizus įsteigė „Bridge for Billions“, internetinis inkubatorius startuoliams, įkurtas 2013 metais Karnegio Melono (Carnegie Mellon) universitete.

„Socialinis verslas kuria naudą visuomenei ir sprendžia visiems žmonėms aktualias problemas, todėl turi būti visokeriopai skatinamas. Ši iniciatyva – tai reali pagalba siekiant, kad socialinio verslo ir inovacijų startuoliai galėtų ateityje išgyventi iš savo kuriamų produktų ar paslaugų. Tiesiog gyvu pavyzdžiu parodoma, jog socialinis verslas irgi yra verslas“, – teigė renginio globėja, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė dr. Gintarė Skaistė.

Seime – jauki ir nuoširdi Kalėdinė labdaros mugė

Kalėdinės labdaros mugės atidarymas, Dž.Barysaitės nuotr. Laukiant svarbiausios metų šventės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija g...