2017 m. gegužės 25 d., ketvirtadienis

Emigruojama jau ir dėl didesnės pensijos

Pastaruoju metu skurdžiausia visuomenės dalimi tapo nuo stagnuojančių pensijų priklausantys pensininkai. Jų pajamos jau daugelį metų auga gerokai  lėčiau nei atlyginimai ar pajamos iš turto. Pavyzdžiui, vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu per pastaruosius 8 metus sumažėjo nuo 49,4 proc. iki 42,3 proc. 

Šiandien vidutinė senatvės pensija yra vos 274 Eur., o trečdalis pensininkų mūsų šalyje gyvena žemiau Lietuvoje nustatytos skurdo ribos. Pensijos padidinimas keliais eurais ištirpsta augančiose prekių ir paslaugų kainose. Tokia situacija nepriimtina ne tik dabartiniams pensininkams, tačiau ir darbingo amžiaus žmonėms. Su metais net ir jauną žmogų ima nerimas, kad senatvėje jam irgi teks tenkintis katino ašaromis. 

10 metų dirbant užsienyje garantuoja minimalią užsienietišką pensiją

Apklausų duomenimis, beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o ypač jauni žmonės, mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių. Pastaruoju metu apskritai pastebima tendencija emigruoti dėl būsimos pensijos. Vidutinio amžiaus lietuviai aktyviai dalinasi informacija, kad vakarinėse ES šalyse padirbėjus vos 10 metų jie užsidirbs minimalią užsienietišką pensiją. Todėl į užsienius užsidirbti senatvei iškeliauja darbingiausia mūsų visuomenės dalis. Tuo pačiu, einamieji mokesčiai nuo darbo pajamų keliauja ne dabartiniams Lietuvos, bet Jungtinės Karalystės pensininkams išlaikyti.

Todėl svarstant galimas pensijų sistemos pertvarkas svarbu įvertinti ne tik šiandienos, bet ir būsimų pensininkų interesus. Juk išvažiavus mokesčių mokėtojams, nebus kam sunešti lėšų ir dabartiniam pensijų lygiui palaikyti. Tad keistai atrodo valdančiųjų neatsakingi svarstymai dėl II pakopos pensijų nacionalizavimo. Taip diskredituojamas visos sistemos tvarumas ir dar labiau auga paskatos palikti mūsų šalį dėl sotesnio kąsnio senatvėje.

2017 m. gegužės 24 d., trečiadienis

Reikia skatinti dirbti, o ne laukti pašalpos

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė
Pastaruoju metu aptariant šildymo kainų ir kompensavimo pasikeitimus dažnai girdisi terminas „pašalpinių visuomenė“. Ir išties, darosi sunku atskirti kuri išmoka žmogui yra užtarnauta ir būtina, o kuri skatinanti piktnaudžiauti visa sistema.

Šią problemą apnuogino ir nesenas įvykis, kuomet Seimo pirmininkas, matydamas įstatymo netobulumą, rinkėjai Visagine pasiūlė ieškoti galimybės apeiti sistemą. Gaila, bet vienam iš valstybės vadovų paprasčiau pasirodė ne keisti įstatymus, o paraginti 4 vaikų mamą dirbti mažiau, kad išsaugotų teisę į socialinę pašalpą.

Pašalpos neturi skatinti nedirbti

Mano nuomone, svarbiausias prioritetas yra įtrauki socialinė politika, skatinanti dirbti ir užsidirbti, o ne gyventi kitų dirbančiųjų sąskaita. Tuo tarpu šiandien valdančiųjų siūlomas išmokų pririšimas prie poreikių krepšelio, nekeičiant pašalpų suteikimo principų, iš esmės nieko nesprendžia. Jei vienam iš šeimos narių pradėjus dirbti, visi kiti netenka savo pašalpų, tuomet ne tik kad darbo neieškos jo nenorintys, bet ir skatins tinginiauti kitus.

Jeigu šeimos pajamos vienam nariui neviršija 102 eurų, tai tokiai šeimai priklauso visas paslaugų rinkinys – kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, nemokamas vaikų maitinimas mokykloje, nuolaidos darželiams ir būreliams, maisto paketai, kompensacijos už vaikų vasaros stovyklas ir pan. Tačiau vos viršijus šias pajamas prarandi visą valstybės pagalbą. Tai visiškai nemotyvuoja pradėti dirbti. 

Štai, pavyzdžiui, 4 asmenų šeima, kurioje dirba vienas asmuo už minimalų atlygį, visas pašalpas gaus. Tačiau jei vasarą pardavinėdamas ledus padėti šeimai sugalvotų paauglys sūnus, gerokai didesnes sumas šeimai generuojančios pašalpos būtų atimtos.

Tarptautinis valiutos fondas šią grėsmę siūlo mažinti taikant įvairias darbą skatinančias priemones, kurios garantuotų laipsnišką pašalpų netekimą augant pajamoms ar ilgėjant asmens užimtumo trukmei. Todėl tokie žingsniai, o ne spragų paieška, turėtų būti ir Seimo pirmininko prioritetas.

2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Politologai: Kauno konservatoriams reikia pozityvios programos

Diskusija "Konservatorių perspektyvos KAUNE"
Trečiadienį Kaune vyko diskusija „Konservatorių perspektyvos KAUNE“. Seimo narės dr. Gintarės Skaistės ir dr. Martyno Ubarto moderuotame pokalbyje politologai prof. Algis Krupavičius, doc. dr. Vincentas Vobolevičius ir dr. Bernaras Ivanovas analizavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų veiklą Kauno mieste. 

Susitikimo metu buvo aptarti praėjusių rinkimų rezultatai ir priežastys lėmusios konservatorių pasitraukimą į opoziciją Kaune po pastarųjų savivaldos rinkimų, bei prastesnis nei įprasta TS-LKD kandidatų pasirodymas Seimo vienmandatėse apygardose.

Doc. dr. Vincentas Vobolevičius
Vincentas Vobolevičius: Vieningas Kaunas „suvalgė“ kitas partijas, TS-LKD rinkėjų skaičius liko stabilus

„2015-2016 metai konservatoriams yra visiškas nokdaunas, netekote Kauno, populiariausias meras Lietuvoje ne Tėvynės sąjungos. Iš pažiūros atrodo labai blogai, tačiau rinkėjų skaičius yra stabilus ir nepakitęs. Tėvynės sąjunga nenusilpo, tiesiog pasikeitė aplinka, kurioje žaidžiama. Ir pirmas reikšmingas pasikeitimas buvo savivaldybės rinkimų metu: TS-LKD savo skaičius išlaikė, tačiau Vieningas Kaunas „suvalgė“ Darbo partiją, „suvalgė“ Tvarką ir teisingumą ir kitas mažesnes partijas.“

„Svarbu, kad jūs neišsivaikščiotumėte. Jeigu atsilaikysite ir atstovėsite, galite tikėtis atgauti Kauną, bet atgaunant Kauną, reikia rimtai dirbti jau dabar, nelaukiant rinkimų. Turite turėti charizmatišką kandidatą į merus, konservatoriams Kaune reikia kito veido. O atsiėmus Kauną, jis taptų svarbi dėlionės dalis visai Lietuvai“, - kalbėjo V. Vobolevičius.

Prof. Algis Krupavičius
Algis Krupavičius: nematau aiškios TS-LKD komunikacijos Kaune

„Norint palaikymo antrame rinkimų ture, konservatoriams reikia apeliuoti ir į lojalų rinkėją ir į svyruojantį rinkėją, bet tam reikia turėti labai aiškų veidą. Dabar tas veidas atrodo labai išplaukęs, kažkur horizonte, nelabai aiškus. Kalbant apie Jūsų komunikaciją, Kaune aš jos nematau išvis. Nežinau ką dabar Tėvynės sąjunga siūlo Kaunui čia ir dabar. Jei niekas nesikeis, tendencijos ir rezultatai išliks tokie patys.“ – komunikacijos problemas įvardino politologas.

 „Reikia naujos darbotvarkės, atvirumo bendraujant su visuomene ir lyderių peržiūros, rotacijos. Kitas labai svarbus dalykas yra lyderystės klausimas. Jums kaip partijai reikia naujų, aiškių, stiprių veidų Kaune“, – siūlė prof. A. Krupavičius.

Dr. Bernaras Ivanovas
Bernaras Ivanovas: konservatoriams būtina turėti pozityviąją programą

„Reikia kalbėti apie realias problemas, kurios reikalauja kompetencijos. Reikia stengtis apeliuoti į tuos ir stengtis kalbėti su tais, kurie abejoja. Ir neleisti tam rinkėjui pasukti populistų pusėn. Komunikacija su žmonėmis turi vykti maksimaliai prie jų priartėjus, išnaudojant visus galimus kanalus“, – savo požiūrį dėstė B.Ivanovas. 

„Konservatoriams labai svarbu turėti pozityviąją programą. Negatyvi informacija jau nebeveikia, dabar reikia akcentuoti kuo mes esame geri“.

Seimo narė dr. Gintarė Skaistė
Seimo narė Gintarė Skaistė: Kaunui reikalingas turinys

„Kaunui reikalingas turinys, pasiūlymai ir idėjos komunikacijai. Labai svarbu mūsų pačių atvirumas ir bendravimas ne tik tarpusavyje, bet ir su tais žmonėmis, kurie abejoja dėl balsavimo už TS-LKD. Reikia būti ir atviresniais ir ne tokiais skaldančiais ir radikaliais tam tikrais aspektais“,  – teigė G.Skaistė.

Diskusijos dalyvių nuomone, dirbant opozicijoje svarbu atliepti visuomenės lūkesčius iškeliant jų išsakomas problemas, o ne aklai kritikuoti valdančiųjų įgyvendinamus projektus. Kartu ypatingai svarbi yra lyderių rotacija. Artėjant mero rinkimams, Kauno konservatoriams  bus didelis iššūkis surasti asmenį, kuris galėtų atstovauti tiek partijos narių ideologiją, tiek užsitarnauti  stiprų kauniečių pasitikėjimą.  

Tačiau politologai pozityviai įvertino partijos ketinimus surengti vadinamuosius primaries – išankstinius atvirus TS-LKD kandidato į merus rinkimus. Tokiuose rinkimuose galimybę balsuoti turės ne tik partijos nariai, bet ir jos ideologiją remiantys miesto gyventojai.

Dr. Martynas Ubartas
Martynas Ubartas: atviri pokalbiai su kauniečiais padeda atliepti jų lūkesčius

„Mąstant apie perspektyvas Kaune, būtina labai aiškiai ir kritiškai įvertinti esamą situaciją ir pasižiūrėti į save iš šono. Tokios diskusijos labai svarbios ir naudingos, nes padeda mums tobulėti ir atliepti miesto gyventojų lūkesčius. Todėl atvirus pokalbius su kauniečiais ketiname tęsti ir toliau.“ – po susitikimo kalbėjo diskusijos moderatorius M.Ubartas.

2017 m. gegužės 3 d., trečiadienis

PVM lengvata šildymui versus Būsto šildymo kompensacijos

Šiandien komitete svarstėme klausimą, kuriuo išplečiamas paramos gavėjų ratas. Jam buvo pritarta nepaisant to, kad vis garsiau kalbama apie PVM lengvatos šildymui pratęsimą (tam pritarė netgi Seimo pirmininkas). 

Mano nuomone, jei jau lyginti šiuos du būdus, reikia turėti omenyje keletą skaičiukų.

PVM lengvata - I pusmečiui kainavo Valstybės biudžetui apie 32 mln. Eur. Antram turėtų kainuoti apie 27 mln. Eur. Naudos gavėjų skaičius - 700 tūkst.

Būsto šildymo kompensacijos šiandien: kainuoja Savivaldybių biudžetams 17 mln. Eur. Kompensacijų gavėjų skaičius - 92 tūkst. 
Siūloma išplėsti būsto šildymo kompensacijų gavėjų ratą: kainuotų Savivaldybių biudžetams 17+14,3=31,3 mln. Eurų. Kompensacijų gavėjų skaičius - 200 tūkst.

Todėl PVM lengvatos pakeitimą pašalpomis matau kaip Valstybės biudžeto didinimą kitų sąskaita. Valstybės biudžetas gaus apie 59 mln. Eurų per metus daugiau pajamų iš surinkto PVM. Tačiau šias lėšas suneš daugiabučių gyventojai (44,7 mln.) ir savivaldybės (14,3 mln.).

Norint būti kultūros sostine, reikia investuoti į kultūros bendruomenę

Tarpukariu Kauno mieste veikusi inteligentija turėjo ypač didelę įtaką visai Kauno miesto ir Lietuvos raidai. Praėjusią savaitę Seimo na...